Lietuvos kredito unijų 2013 metai buvo kupini įvairiausių įvykių ir pasiekimų. Kviečiame trumpai apžvelgti 63 kredito unijų, Lietuvos centrinės kredito unijos sistemos ir Asociacijos Lietuvos kredito unijos pasiekimus drauge!

„Perlo“ terminaluose pasiekiamos ir 63 kredito unijų paslaugos

 

Bendroje sistemoje veikiančios 63 kredito unijos plečia paslaugų spektrą – pinigų operacijos nuo kovo 27 d. unijų klientams vykdomos ir „Perlo“ terminaluose. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai priklausančių unijų klientai „Perlo“ terminaluose gali išsigryninti lėšas, papildyti debetinių „Maestro“ ir kredito „MasterCard“ kortelių sąskaitas, peržiūrėti sąskaitos likučius.
 

„Pinigų operacijos „Perlo“ terminaluose unijų nariams suteiks galimybę naudotis paslaugomis ne tik lankantis unijose arba naudojantis 6 bankų bankomatų tinklais, bet ir būnant atokiausiose Lietuvos vietose tiek darbo, tiek švenčių dienomis ar savaitgaliais. Šiuo metu visoje šalyje yra per 1700 „Perlo“ terminalų, kur aptarnaujami mokėjimo kortelių turėtojai“, – teigia LCKU Produktų plėtros grupės vadovė Simona Kukytė.
 

Kredito unijos išlaikė mažiausius finansinių paslaugų įkainius rinkoje

Lietuvos banko tyrimo duomenimis, šalies gyventojai renkasi kredito unijas dėl mažiausių finansinių paslaugų įkainių ir malonaus aptarnavimo. LCKU duomenimis, 2012 ir 2013 metais kredito unijose įmokos už paslaugas internetu vidutiniškai buvo per 20 kartų pigesnės, palyginti su komercinių bankų įkainiais, o įmokų grynaisiais tarifai už pateiktus bankų ir mokėjimo įstaigų įkainius vidutiniškai mažesni 9 kartus. Vietinių pervedimų litais įkainiai kredito unijose vidutiniškai per 12 kartų mažesni nei šalies bankuose.
 

Įstatymo pataisos atveria naujų galimybių kredito unijoms

Šią savaitę LR Finansų ministerija Vyriausybei įteikė Kredito unijų įstatymo projektą. Devynis mėnesius trukusio darbo tarp trijų suinteresuotų šalių – kredito unijų, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovų – rezultatas turėtų gerokai išplėsti dabartines kredito unijų veiklos sritis.
 

Vienu iš svarbesnių pasiekimų unijų sektoriaus atstovai laiko bendrą sutarimą išbraukti itin karštas diskusijas kėlusį ir unijų sektoriaus stabilumui grasinusį 451 straipsnį. Ši pataisa numatė, kad narys, padėjęs terminuotąjį indėlį kredito unijoje, turėtų dar ir sumokėti, t. y. dešimtadalį sumos atseikėti kaip pajinį įnašą.
 

„Labai džiaugiuosi, kad visoms šalims pavyko susitarti ir šios pataisos įstatymo projekte neliko. Dėl kredito unijų kapitalo formavimo ir jo stiprinimo įvairiais kitais būdais tarsimės su Lietuvos banku atskirai. Šiuo metu tikimės, kad įstatymo pataisos sulauks Vyriausybės palaikymo ir bus patvirtintos Seime“, – sakė Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.
 

Verslo naujokai šiemet skolinosi trečdaliu daugiau

Stabili šalies ekonominė situacija ir gerėjantys ateities lūkesčiai skatina gyventojus drąsiau steigti naujas įmones ir skolintis lėšų verslo pradžiai. Pirmąjį šių metų pusmetį iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) smulkiojo verslo pradžiai ir plėtrai suteikta 141 paskola už 8,13 mln. litų – 29 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (115 paskolų už 6,28 mln. Lt). Šiuos duomenis skelbia VSF paskolų išdavimą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).
 

„Išliekant sparčiam ūkio augimo tempui, verslo naujokų lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvų gerėja, todėl jie dar aktyviau domisi išorinio finansavimo galimybėmis. Sausio–birželio mėnesiais daugiausia VSF paskolų išduota kavinių, restoranų, mažmeninės prekybos, stomatologijos kabinetų verslui kurti. Pavasarį itin didelio populiarumo sulaukė ir paskolos automobilių techninio aptarnavimo paslaugoms teikti“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Europos Sąjungos projektų skyriaus vadovas Tomas Valauskas.
 

Bendruomenių rėmimo programa „Neįtikėtina kooperacijos jėga“  pagerino bendruomenių gyvenimą

63 Lietuvos kredito unijų bendruomenių projektų rėmimo programa „Neįtikėtina kooperacijos jėga!“ sulaukė stulbinamo populiarumo. Kredito unijas pasiekė net keli šimtai projekto idėjų, kaip pagerinti savo krašto, miesto, miestelio ar bendruomenės gyvenimą.
 

Šiais metais itin aktyvios buvo Kauno miesto bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos. Iš laikinosios sostinės gauta net 81 iš 238 paraiškos. Taip pat aktyvumu pasižymėjo Vilnius, Klaipėda, Plungė, Raseiniai, Panevėžys, Pakruojis, Kupiškis ir kiti miesteliai.
 

LCKU kredito unijų sistema – sektinas pavyzdys Rytų valstybėms

„LCKU kredito unijų sistema – puikus veiklos pavyzdys Ukrainos, Rusijos ir Kirgizijos valstybėms“, – įžvalgomis dalijosi Rytų valstybių finansų rinkos atstovai Seime vykusioje tarptautinėje apskritojo stalo diskusijoje „Tarptautinė kooperatinio judėjimo patirtis ir nauji iššūkiai“. Renginį inicijavo Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).
 

Diskusiją moderavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Diskusijos metu pristatytos Rusijos, Ukrainos, Kirgizijos ir Lietuvos valstybių kredito unijų sektoriaus esami ir laukiami iššūkiai, galimos vystymosi perspektyvos.
 

„Lietuva nuėjo ženklų ir ilgą kelią kredito unijų sektoriaus išvystymo link. Lietuvoje veikianti kredito unijų sistema, Investicijų ir indėlių draudimo fondo veikla yra siekiamybė mūsų šalyje. Kirgizijoje kredito unijų veikla žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Nors mūsų šalyje yra per 226 kredito unijų, jomis naudojasi tik 26 tūkst. narių. Todėl patirties semiamės iš tokių pažangių valstybių kaip Lietuva, kur kooperatinių kredito įstaigų tinklas aktyviai veikia jau antrą dešimtį metų ir narių skaičius viršijo 100 tūkst.“, – teigė Kirgizijos centrinio banko atstovė Li Anjelika.
 

Kredito unijos tapo vienomis svarbiausių žemdirbių finansinių partnerių

Per pirmus septynis 2013 metų mėnesius 63 kredito unijų, priklausančių Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai, išduotas žemės ūkio paskirties paskolų portfelis pasiekė 142,54 mln. Lt ir buvo 12,3 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai (126,88 mln. Lt). Šių paskolų sutarčių skaičius padidėjo 12,4 proc. – iki 2261 (tuo pačiu periodu pernai – 2011).
 

„Gerėjančius kredito unijų rezultatus žemės ūkio srityje lemia beveik dviejų dešimčių metų įdirbis tenkinant ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių finansinius poreikius. Kryptingai įgyvendinama strategija, kurios pagrindas – atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus specifiką, teikti palankiausias kreditavimo sąlygas rinkoje, leido kredito unijoms tapti strateginėmis žemdirbių partnerėmis daugelyje rajonų ir prisidėti prie nuoseklaus agroverslo sektoriaus augimo“, – sakė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
 

Kredito unijos lyderių pozicijas įtvirtino ir bendradarbiaudama su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu. Pirmąjį šių metų pusmetį kredito unijų suteiktų paskolų su garantijomis suma buvo didžiausia iš visų Lietuvos kredito įstaigų ir sudarė 30 proc. garantijų sumos, o pernai šis rodiklis buvo 24 procentai.

LKU