Greitieji kreditai – pastaruoju metu yra itin opi socialinė problema visos šalies mastu. Nors ne sykį buvo mažinamas maksimalus palūkanų dydis, greitųjų kreditų bendrovės vis tiek sugeba gerokai pasipelnyti eilinių žmonių sąskaita.  „Greitukus“ žmonės ima dėl įvairiausių priežasčių – būsto ar automobilio remonto, sveikatos problemų ir pan. Visgi, bene dažniausia priežastis – vartojimo išlaidos.

Tomas greituosius kreditus pradėjo imti, nes vėlavo gauti atlyginimą. Vyrui skubiai reikėjo pinigų, kuriuos, vos gavęs algą, ketino grąžinti: „Laiku negavau atlyginimo, turėjau skubiai gauti pinigų, tai paėmiau greitąjį kreditą“.

Vilnietis tikėjosi, jog su „greituku“ teks susidurti tik sykį, tačiau jo skolos nepastebimai augo ir galiausiai pasiekė 12 tūkst. litų. „Grąžinau pirmą skolą ir tiesiog galvojau, jog turiu kur kreiptis pristigęs pinigų. Ėmiau dar vieną paskolą ir dar vieną“, - atviravo Tomas.

Deja, ši, pinigų gavimo niša, greitai pasirodė nebe tokia patraukli ir Tomas prakeikė tą dieną, kai apie greituosius kreditus išgirdo per radiją.

„Netrukus niša iš kur imti pinigus nebebuvo tokia patraukli, - pripažino vyras. – Aš turėjau imti „greitukus“ ne tam, kad ką nors nusipirkčiau, o kad galėčiau padengti jau turimus įsiskolinimus. Tai buvo labai bjauri situacija“.
 

Laimei, Tomas laiku suvokė, jog ilgiau taip tęstis negali ir pradėjo ieškoti alternatyvių problemos sprendimų būdų. Vyras internete sužinojo apie akciją „Atsisakyk greituko“ ir „Pareigūnų kredito unija“ refinansavo jo paskolą.

Jei „greitukams“ Tomas kas mėnesį mokėdavo daugiau nei 600 litų siekiančią sumą, į kurią taip pat įeidavo ir paskolos pratęsimo mokesčiai, dabar jis turi mokėti vos kiek daugiau nei 200 litų per mėnesį.
 

„Džiaugiuosi, kad laiku susivokiau, jog taip tęstis nebegali. Turiu mokėti už savo klaidas, tačiau dabar mokėsiu žmoniškas sumas ir pasimokęs daugiau nebedarysiu šios klaidos. Niekam nelinkiu prasidėti su greitųjų kreditų bendrovėmis“, - savo pasakojimą baigė Tomas.