Žmonės vis dar tiki telefoniniais sukčiais
2016-01-15

Nors sukčiai meistriškai prisitaiko prie naujovių ir atranda vis išradingesnių būdų, kaip apgaulės būdu išvilioti iš žmonių jų slaptus duomenis, reikalingus prisijungiant prie interneto bankininkystės, visgi „senieji“ sukčiavimo būdai vis dar madingi.

Sukčių tendencingai pasirinktų aukų reakcija, susidūrus su stresine situacija, deja, nesikeičia – žmonės dažnai, nė patys to nesuvokdami, lieka apgauti.

Dažniausi sukčių „taikikliai“ – vyresnio amžiaus gyventojai

Telefoniniai sukčiai potencialias aukas pasirenka neatsitiktinai. Neretai jie susisiekia su gyventojais, besinaudojančiais fiksuoto ryšio telefonu – kaip žinia, tokius telefonus vis dar naudoja vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos sukčiai įsigudrinę pasirinkti pagal vardą (šis dažnai leidžia nuspėti, kuris žmogus galėtų būti vyresnis) ir gyvenamąją vietą. Dar dažniau sukčių skambučių sulaukiama ir į mobiliuosius telefonus. Fiksuojama, kad dažniausiai aukomis tampa vyresnio amžiaus, paprastai virš 50 m., moterys.

Dažnas scenarijus, kai sukčiai, paskambinę potencialai aukai ir apgaulingai prisistatę teisėsaugos pareigūnais ar kredito įstaigos darbuotojais, informuoja, jog klientų sąskaitos yra naudojamos nusikalstamai veikai vykdyti, per jų sąskaitas plaunami pinigai ar atliekamos kitokios neteisėtos finansinės operacijos, todėl neva siekiant išsiaiškinti nusikalstamas veikas darančius asmenis, užkardyti neteisėtus pervedimus ar užblokuoti prisijungimą prie internetinės bankininkystės, būtina atskleisti internetinės bankininkystės slaptažodžius, kurie naudojami finansinėms operacijoms internetu atlikti. Kitame telefono gale atsidūrusioms aukoms  neretu atveju tokios sukurtos istorijos pakanka – žmonės tuojau pat, nieko neįtardami, pateikia visą informaciją, reikalingą prisijungiant prie jų sąskaitos.

Deja, po to tenka skaudžiai skaičiuoti nuostolius. Sukčiai, prisijungę prie žmogaus sąskaitos, be jo žinios ir sutikimo neteisėtai inicijuoja greitųjų kreditų iš greitųjų kreditų bendrovių užsakymus, perveda sąskaitose esančias pinigines lėšas į galimai kitų nusikalstamos veikos bendrininkų sąskaitas ir tokiu būdu užvaldo jiems nepriklausančias pinigines lėšas.

„Taikikliais“ tampa ir įmonės

Į sukčių pinkles patenka ne tik fiziniai asmenys, bet ir įmonės. Tai ypač būdinga šalyje veikiančioms tarptautinėms bendrovėms. Pavyzdžiui, sukčiai apsimeta tokių kompanijų vadovais ar kitais atsakingais asmenimis ir telefonu ar el. paštu susisiekę su šalyje veikiančių padalinių atsakingais asmenimis paprašo įvykdyti tam tikrų sumų skubius pavedimus. Prieš tai nusikaltėliai, kad būtų kuo įtikinamesni ir nesukeltų abejonių, per socialinius tinklus ir kitais kanalais meistriškai surenka visą informaciją apie įmonę ir joje dirbančius už finansus atsakingus asmenis.

Būtinas ne tik žmonių sąmoningumas…

Siekiant užkardyti nusikaltimo atvejus, visų pirma, svarbiausias žmonių suvokimas. Nei kredito įstaigos, nei jokių kitų institucijų atstovai niekuomet neprašo pateikti ar keisti tik sąskaitos savininkui žinomų prisijungimo prie internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelės slaptažodžių (PIN ar TAN kodų, mokėjimo kortelės numerio, galiojimo datos ir pan.) telefoniniais skambučiais ar elektroniniais laiškais. Tokių duomenų griežtai negalima perduoti jokiems tretiesiems asmenims – tai tik sąskaitos savininkui žinoma informacija.

… bet ir galimybė kredito įstaigoms keistis informacija apie neteisėtoje veikloje dalyvaujančius asmenis

Vienas pagrindinių sukčių įrankių vykdant nusikalstamas veikas yra tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos sąskaitos, į kurias pervedamos neteisėtai įgytos piniginės lėšos ir jos išgryninamos. Sąskaitas kredito įstaigų skyriuose atsidaro jie patys arba pagal sukčiautojų nurodymus talkinantys asmenys, kurie neteisėtai pervestas pinigines lėšas išgrynina arba perduoda visas su sąskaitos valdymu susijusias kredito įstaigos priemones (mokėjimo korteles, internetinės bankininkystės slaptažodžius) sukčiautojams naudotis patiems.

Dažnai kredito įstaigai su tokiais asmenimis nutraukus dalykinius santykius, jie kreipiasi į kitas kredito įstaigas, kuriuose vėl atsidaro sąskaitas ir sudaro galimybę vykdyti panašaus pobūdžio neteisėtas veiklas. Tai daro didelę žalą gyventojams, kelia nepasitikėjimą moderniomis mokėjimo priemonėmis. Todėl neišvengiamas tampa reikalingų įstatymų papildymas, nustatant galimybę kredito įstaigoms tarpusavyje keistis informacija apie asmenis, kurie aktyviais ar pasyviais veiksmais dalyvauja neteisėtoje sukčiavimo veikloje. Tai būtų ypač reikšminga, siekiant užkardyti tokius sukčiavimo atvejus. Panašu, kad šiuo metu projektas skinasi kelią Seime.

 

LCKU 

(c) Pareigūnų kredito unija. Visos teisės saugomos 2015
Neradote, ko ieškojote?

Gyvas bendravimas suteikia didesnes galimybes! Įrašykite kontaktus, o mes su Jumis susisieksime ir aptarsime, kuo galime būti naudingi