Žinomas šalies bankininkas Stasys Kropas, viename populiariame interneto tinklapyje sukritikavo praėjusios savaitės "Pareigūnų kredito unijos" sprendimą padėti dėl "Ūkio banko" veiklos sutrikimų nukentėjusiems žmonėms. Lietuvoje bankininkystės ekspertu vadinamas ir komercinių bankų interesus atstovaujantis S. Kropas suabejojo "Pareigūnų kredito unijos" nuoširdumu, leido suprasti, kad unija veikia rizikingiau, nei šalies bankai, duoda suprasti, kad spendžiame spąstus ir elgiamės neatsakingai.

Pradėsiu nuo to, kad praėjusią savaitę "Pareigūnų kredito unijos" paskelbta akcija suteikti pagalbą (beprocentę paskolą) "Ūkio banko" klientams, kurie dėl banko veiklos sutrikimų negali pasinaudoti savo darbo užmokesčiu, pensijomis ir turimomis santaupomis, sulaukė nemažo palaikymo ir dėmesio. Dar penktadienį į akciją įsitraukė net 10 kredito unijų iš didžiausių Lietuvos miestų, kurios yra pasirengusios padėti "Ūkio banko" klientams, kurie laikinai netekę savo santaupų, galėjo atsidurti nepavydėtinoje situacijoje.

Tačiau komercinių bankų atstovo, žinomo bankininko ir mokslininko S. Kropo, nemokamų paslaugų teikimas nesuderinamas su veiklos saugumu ir lemia „minusą“.  Ponas S. Kropas teigia nesuprantantis, kaip „kredito unijos siūlo beprocentę paskolą, kai pačios už indėlius moka iki penkių procentų per mėnesį, vadinasi, dirba į minusą“.

P. Kropas savo pasisakyme leidžia suprasti, kad klientai unijose rizikuoja labiau ir moka labai didelius procentus. Pasak jo, „kredito unijos skelbiasi, kad už paskolas ima labai mažas palūkanas. Iš tiesų taip yra, bet tik pradiniame etape. Vėliau šie procentai išauga iki labai didelių“.

Šie ir daugelis kitų dėstytojo ir bankininko pastabų man atrodo absurdiškomis, net nelogiškomis, apie moksliškumą čia net nekalbu. Jei, pasak S. Kropo nemokamai skolinti negalima, tokiu atveju kaip vertinti daugumos Lietuvos bankų siūlomas kreditines korteles, kuriomis klientai kredito limitu gali naudotis nemokamai 20, o kai kur net 40 parų! Juk lėšos, kurios yra kreditinėse kortelėse taip pat indėlininkų? Ar tai reiškia, kad p. Kropo asociacijoje esantys bankai veikia neatsakingai, neskaidriai ir meluoja klientams?

Tai, kad unijose tik pradžioje procentai yra maži, o po to išauga yra visiška nesąmonė, nes prieš kelis mėnesius atliktas „Lietuvos banko“ specialistų tyrimas parodė, kad kredito unijose vidutinė metinė vartojimo kredito kaina buvo du kartus mažesnė, nei bankuose ir aštuoniolika kartų mažesnė, nei greitųjų paskolų bendrovėse.

Ar p. S. Kropas tiesiog apie tai nežino? Abejoju – S. Kropas žino, bet greičiausiai pyksta, kad jo vadovaujama asociacija nesugebėjo sutrikusių Ūkio banko klientų nuraminti ir pasiūlyti išeitį, tai padarė unijos.

Pagaliau P. Kropui užkliuvo ir tai, kad "Pareigūnų kredito unija" vilioja klientus tokiomis akcijomis.  Pasiūlydami pagalbą mes elgėmės taip, kaip nusako pagrindiniai kooperacijos principai – ištiesėme ranką beviltiškoje padėtyje, tikėtina, atsidūrusiems žmonėms. Be jokios žalos unijai ir jos pajininkams pasiūlėme nedidelę paskolą nukentėjusiems žmonėms iki susitvarkys reikalai "Ūkio banke" mainais už tai, kad klientas pamatys kooperatiniais principais tvarkomus bankus ir atras kooperacijos naudą ir jėgą. Mainais už tai, kad būtų didesnis pasirinkimas finansinių paslaugų rinkoje ir kad žmonėms netektų rinktis tarp greitųjų paskolų bendrovių ir tokiais atvejais nieko nesiūlančių bankų. Taip, mes iš to neužsidirbsime PELNO, bet nepatirsime ir nuostolių.

Jei p. S. Kropas iš Vilniaus nuskristų į Berlyną, Amsterdamą, Torontą, jis pamatytų, kad Vokietijoje, Olandijoje, Kanadoje kooperatiniai bankai arba unijos yra tarp šių šalių bankininkystės lyderių. Milijonai gyventojų pasaulyje naudojasi kooperatinių bankų paslaugomis ir dalyvauja šiame judėjime. Ir pagrindinis kooperacijos pranašumas yra tas, kad kooperatiniai bankai dar kitaip vadinami žmonių bankais. Arba bankais su žmogišku veidu. Apie tai docento vardą turinčiam S. Kropui turėtų būti žinoma.