Lietuvos Respublikos Seimui priėmus kredito unijų veiklą reguliuojančių įstatymų pakeitimus, kredito unijos įžengė į pereinamąjį laikotarpį, po kurio (nuo 2018 m.) sistema veiks pagal naujas taisykles.

Naujosios teisės aktų nuostatos,pakeisdamos dabartinį sektoriaus reguliavimą, sustiprins jo kooperatinius ryšius ir ribos perteklinę sektoriaus riziką. Tačiau nemažiau svarbu, kad niekam nekiltų abejonių, kaip kredito unijos veiks pereinamuoju laiku, iki įsigalios naujieji reikalavimai. Šiame komentare apžvelgiamos pagrindinės naujojo reguliavimo ypatybės ir įgyvendinimo etapai, kuriuos teks įveikti iki 2018 m. sausio 1 d.

Didėja sektoriaus integracija

Vienas svarbiausių reformos elementų yra nuostatos, kad Lietuvoje tegali būti viena centrinė kredito unija, atsisakymas. Taip yra atveriamos durys naujų centrinių kredito unijų steigimuisi, bet visos kredito unijos turės tapticentrinių kredito unijų narėmis. Centrinę kredito uniją bendru sutarimu galės įsteigti ne mažiau kaip penkios kredito unijos. Pereinamasis laikotarpis, t. y. visi 2017 m., yra skirtas tam, kad suderinamą veiklos strategiją taikančios kredito unijos tartųsi ir susitartų dėl tolesnio darbo kartu.

Pasiekus sutarimą, kiekviena centrinė kredito unija apibrėš savo narių veiklos strategiją. Taip bus sprendžiama dabartinė sektoriaus fragmentacijos problema, kai veikiama pagal skirtingas taisykles – dalį kredito unijų vienija Lietuvos centrinė kredito unija, o kita dalis veikia pavieniui. Galiausiai kredito unijos patirsrealią kooperacijos naudą per padidėjusį veiklos efektyvumą ir masto ekonomiją (pvz., centrinei kredito unijaisukūrus vieną internetinių paslaugų teikimo platformą visoms savo narėms).

Naujasis reguliavimas centrinėms kredito unijoms suteikia veiksmingas ir aiškiai apibrėžtas savo narių priežiūros teises ir pareigas. Itin svarbu tai, kad centrinės kredito unijos įgyja teisę nustatyti reikalavimus savo narėms pagal tai, kaip tai numatyta centrinės kredito unijos įstatuose, sutartyse su kredito unijomis ir Centrinių kredito unijų įstatyme. Dėl šių naujovių kredito unijų priežiūra bus vykdoma dviem lygiais. Pirmuoju lygiu sektoriaus įstaigas prižiūrės jas vienijanti centrinė kredito unija. Antrasis priežiūros lygis bus Lietuvos banko vykdoma priežiūra – ji bus sutelktaį centrinių kredito unijų kontrolę, tačiau kartu bus vertinama iratskirų kredito unijų veikla.

Kuriama mokumo užtikrinimo sistema yra skirta vos ne įprastu reiškiniu tapusioms kredito unijų mokumo problemoms užkardyti. Kredito unijos su mokumo problemomis neretai susidurdavo dėl itin rizikingos veiklos, kuriai vykdyti sąlygas sudarė sektoriaus savireguliacijos stoka. Naująja sistema įteisinamas privalomas kredito unijos dalyvavimas centrinės kredito unijos mokumo užtikrinimo sistemoje.Naujieji teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja šiuo metu jau veikiančių ir dar tik steigsimų naujų stabilizacijos (mokumo) fondų veiklą bei panaudojimą, t. y. kredito unijai tapus nemokiai panaudoti tokį fondą bus privaloma. Jei stabilizacijos fondo lėšų nepakaks, kredito unijos, priklausančios tai pačiai centrinei unijai, turės dėti pastangas, kad būtų atkurtas su problemomis susidūrusios įstaigos mokumas.

Atsižvelgiant į tai, kad ne visos kredito unijos nori plėtoti kooperatinę veiklą, kartu su kredito unijų reformos įgyvendinamaisiais teisės aktais buvo priimti ir Bankų įstatymo pakeitimai, įteisinantys specializuotus bankus. Specializuotais bankais galės tapti pagrindines banko paslaugas teikti norinčios kredito įstaigos, joms bus taikomas mažesnis – 1 mln. Eur – nuosavo kapitalo reikalavimas. Specializuotų bankų įteisinimas padidins konkurenciją rinkoje, nes steigti banką ir plėtoti jo veiklą taps lengviau. Vadinasi, kredito unijos, nenorinčios veikti pagal kooperacijos tarp kooperatyvų principus irįsilieti į saugesnę kooperatinės bankininkystės sistemą, galės plėtoti savo veiklą pagal komercinio banko modelį, tik bus taikomi tam tikri apribojimai. Šios kredito unijos pereinamąjį laikotarpį turėtų panaudoti verslo planui pagrįsti ir atitinkamo veiklos pertvarkymo planui parengti ir patvirtinti.

Tvarus kapitalas būtinas sėkmingai sektoriaus plėtrai

Kad struktūrinė reforma būtų įgyvendinama sėkmingai, svarbu nustatyti tikrąją kredito unijų turto vertę, todėl Lietuvos bankas jau pradėjo nepriklausomą ir standartizuotą veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimą. Šio vertinimo tikslas – užtikrinti kredito unijų pasitikėjimą viena kitos finansine būkle, kad joms nekiltų didesnių dvejonių vienijantis į centrines kredito unijas. Be to, turto kokybės vertinimas užtikrins,kad naujoji sistema nepaveldėtų senosios sukauptų problemų. Visų šalyje veikiančių kredito unijų ir šiuo metu veikiančios Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybė bus įvertinta iki šių metų pabaigos, o kitų metų pradžioje bus paskelbti šio vertinimo rezultatai.

Vienas iš opiausių iššūkių kredito unijoms yra tvaraus kapitalo stoka. Didžiąją kredito unijų kapitalo dalį sudaro netvarus, nuostolių absorbavimo savybėmis nepasižymintis kapitalas, kurio didžioji dalis yra sukaupta iš paskolas paėmusių narių papildomų pajinių įnašų.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įneštiems pajams (įskaitant ir papildomus) nustatomi nauji reikalavimai, kredito unijų kapitalui suteikiantys tvarauskapitalo savybes. Kartu tai reiškia, jog kredito unijos ir jų vadovai turi dėti visas pastangas, kad sustiprintų kredito unijos turimą kapitalą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

Dėl teisinės ir reguliacinės aplinkos pasikeitimų iškilus rimtų iššūkių, valstybė paremtų kredito unijų sektorių. Gali nutikti taip, kad keičiantis teisinei ir reguliacinei aplinkai, net ir mokios centrinės kredito unijos gali pristigti tvaraus kapitalo, t. y. joms tokio kapitalo gali pritrūkti iki nustatytų normatyvų vykdymo. Valstybė yra pasirengusi tokiu atveju paremti sektorių grąžintinomis lėšomis. Žinoma, parama būtų teikiama tik toms kapitalo stokojančioms centrinėms kredito unijoms, kurios rodys pastangas iki 2018 m. pritraukti tvarų kapitalą, ir tai bus matyti iš jų veiklos rezultatų. Centrinės kredito unijos tvarų kapitalą sukaupti ir valstybės paramą grąžinti turės per 10 metų.

Justinas Kaminskas yra Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Originalų tekstą rasite čia: http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/10/03/kas-laukia-kredito-uniju-sektoriaus-po-pertvarkos