Lietuvos užsibrėžtą siekį nuo 2015 m. įsivesti eurą ir šalies galimybes šį tikslą įgyvendinti jau vertina ir pasaulio finansų rinkos dalyviai. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ penktadienį pagerino Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą ir kaip vieną iš tokio veiksmo priežasčių nurodė didėjančią tikimybę, kad šalis numatytu laiku taps euro zonos nare.
 

Teigiama perspektyva reiškia vienos trečiosios tikimybę, kad per ateinančius 24 mėn. šalies skolinimosi reitingas gali būti padidintas. Šiuo metu „Standard & Poor‘s“ Lietuvai yra suteikusi BBB ilgalaikio skolinimosi reitingą.
 

Agentūra taip pat pažymėjo, kad krizės metu gerai panaudota ES parama padėjo sukurti fiskalinį ir mokėjimų balanso buferį. Be to, priežiūros institucijos veiksmingai ir laiku suvaldė „Snoro“ ir Ūkio banko bankroto procesus ir taip užkirto kelią finansinėms problemoms išplisti į ekonomiką ir viešąjį sektorių.
 

„Standar & Poor‘s“ analitikų vertinimu, Lietuvos ekonomika ir toliau augs, o infliacija tebebus nuosaiki, todėl didėja tikimybė, kad šalis atitiks euro įvedimo kriterijus ir 2015 m. taps devynioliktąja euro zonos nare. Fiskalinė drausmė, tolesnis ekonominis augimas ir euro įvedimas – tai tos sąlygos, dėl kurių didinamas šalies reitingas.
 

„Lietuvos banko ekonomistai, neseniai pristatę kiekybinį euro įvedimo poveikio ekonomikai vertinimą, pažymėjo, kad pagrindinės reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką mažinantį veiksnį. Be to, Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad reitingai gali būti padidinti dar iki euro įvedimo, tačiau tam būtina palaikyti tvarią viešųjų finansų politiką“, – sako Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė.
 

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad reitingų padidinimas leistų šaliai skolintis pigiau. Pagal pagrindinį vertinimo scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro įvedimo metais sumažėtų 0,80 procentinio punkto, gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49–0,56 procentinio punkto mažesnė, nei neįvedus euro.
 

Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 m.) leistų sutaupyti 2,0–3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (1,6–2,3 mlrd. Lt), kitą dalį (0,4–1,6 mlrd. Lt) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.


"Lietuvos bankas"