Ekspertai kviečia apsidairyti tuos klientus, kurie nori už santaupas gauti bent šiek tiek reikšmingesnes palūkanas – rinkoje yra alternatyvų didiesiems bankams. Šiame kontekste kaip patraukli alternatyva minimos kredito unijos, kurios reaguoja į situaciją ir siūlo aukštesnes indėlių palūkanas.

Apie indėlių grąžą Jekaterina Govina, anksčiau vadovavusi Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnybai, teigia:

„Nemanau, kad artimiausiu metu, ypač jeigu kalbame apie didžiuosius bankus, mes matysime kažkokį reikšmingesnį pokytį. Paraginčiau žmones apsižvalgyti, pasižiūrėti, yra ir mažesnių bankų arba kredito unijų, kurios siūlo ir didesnes palūkanas.

Jeigu tų pinigų artimiausiu metu neplanuojama kažkur panaudoti, tai tikrai galima padėti ten, kur bent kažkiek gausi už tų pinigų laikymą‟, – rekomenduoja ekspertė (LNK, Delfi.lt 2023 02 05 d. publikacija „Maža indėlių grąža nepatenkintiems žmonėms ekspertė siūlo apsidairyti: yra naudingesnių pasiūlymų“).

Europos Centriniam Bankui (ECB) keliant bazinę palūkanų normą, kylantis EURIBOR ypač pasijaučia didesnes būsto paskolas paėmusiems gyventojams. Tačiau mažinti atotrūkio tarp paskolų palūkanų kilimo ir indėlių palūkanų kilimo Lietuvoje veikiantys didieji komerciniai bankai kol kas neskuba, nes tokia situacija, kai klientai jiems patiki pinigus už labai mažą procentą, arba tiesiog laiko sąskaitose nieko už tai negaudami, be abejo, jiems naudinga, nes bankai nepatiria išlaidų, tačiau uždirba vis daugiau dėl kylančių paskolų palūkanų. Tokią situaciją ekspertai aiškina lėšų mastu – pinigų bankuose yra daug. Vadinasi, jeigu bankai neturi bėdų pritraukti lėšų, žmonės neieško, kur naudingiau galėtų padėti savo santaupas, tokiu atveju bankai neturi paskatų už indėlius mokėti daugiau.

Savo ruožtu politikai ir šalies atsakingos institucijos, Lietuvos bankas mato tai kaip nelauktą didžiųjų bankų pelną, kuriam pasiekti nereikia sėkmingos bankų veiklos, o viską lemia tik susiklosčiusi situacija. Todėl Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus indikuoja apie pačių bankų socialinį atsakingumą bei galimybę įvertinti šioje situacijoje fiskalinių priemonių poreikį ir įgyvendinti konkurenciją skatinančias bei vartotojų pasirinkimą didinančias priemones, po Lietuvos banko ir Finansų ministerijos spaudos konferencijos rašo „Verslo žinios“ (Naglis Navakas, vz.lt, „G. Šimkus: bankų pelnas šiemet gali išaugti dvigubai, svarstomos galimybės jį suvaldyti“, 2023 02 06 d.)

Išties galima pasidžiaugti tuo, kad vartotojai šiuo atveju turi alternatyvą, jie gali rinktis finansų institucijas, siūlančias mažesnes indėlių palūkanas arba paieškoti ir pereiti, kur palūkanos didesnės.

O štai pastarosiomis dienomis protestuojantiems pieno gamintojams susidėliojo panaši, bet tam tikra prasme net keblesnė situacija – parduotuvėse parduodamų pieno produktų kaina smarkiai pakilo ir kristi nežada, tačiau supirkėjai pieno gamintojams už tiekiamą pieną, gamintojų teigimu, kainą sumažino iki žemesnės už savikainą ir pasirinkti palankesnį pasiūlymą galimybės net nėra, tad kai kurie ūkininkai pasirenka tiesiog išlieti pieną laukuose. Politikai dar tik svarsto, kaip čia tai išsprendus, pastebi, kad ypatingai nelengvoje padėtyje atsidūrė pavieniai, smulkūs ūkiai, kurie nesiburia į kooperatyvus (Lukas Juozapaitis, ELTA, „Pienininkai kyla į kovą: stojo į protestą, reikalauja derybų, o pieną dalina nemokamai arba išpila laukuose“, 2023 02 06 d.).

Kai kurie pienininkystės sektoriaus atstovai žiniasklaidoje taip pat mini, jog kainų stabilumą galima būtų užtikrinti stiprinant ūkių kooperaciją ir jų pačių vietinę gamybą.

Kodėl išties verta atkreipti dėmesį į kooperaciją?

Ar rizika tokiam kainų šokinėjimui būtų mažesnė, jei kooperacijos lygis sektoriuje būtų didesnis?

Kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Mes šiuo atveju kalbame apie du atvejus – finansų sektoriuje ir pieno sektoriuje. Abiejuose sektoriuose, kaip ir apskritai Lietuvoje, kooperacijos lygis gana menkas. Bet vargu, ar atsitiktinumas, jog vieni iš tų, kurie finansų sektoriuje siūlo labiau socialiai atsakingą palūkanų proporciją, t.y. kylant paskolų palūkanoms kelia ir indėlių palūkanas, yra kredito unijos – kooperatinės finansų institucijos.

Apie kooperaciją finansų sektoriuje Pasaulio kredito unijų taryba (World Council of Credit Unions (WOCCU)) sausio mėnesį paskelbtoje apžvalgoje apie 2023-iųjų kredito unijų laukiančius reguliacinius pasikeitimus rašo taip:

„Kredito unijų kooperatinė struktūra yra būtina finansinių paslaugų rinkai. Ne vien pelno siekianti, nariams priklausanti, bendruomeninė struktūra sutelkia kredito unijų kolektyvinę misiją narių ir vietos bendruomenių, o ne akcininkų interesams. <...> Gerai žinoma, kad kredito unijos į krizes ir finansinius sukrėtimus reaguoja kitaip, nei kitų tipų finansų įstaigos, pvz., bankai <...> Krizės metu bankai linkę susitraukti, versdami žmones ieškoti saugumo kredito unijose kaip patikimuose finansų partneriuose.

Labai svarbu, kad ir toliau aiškintume šią dinamiką politikos formuotojams, kad jie suprastų, kokį svarbų vaidmenį gali atlikti kredito unijos šiais, kaip numatoma, nelengvais ateinančiais metais.“

Apskritai verslo paskirtis ir dabar neretai pristatoma kaip pelno maksimizavimas. Pelnas reikalingas, tačiau neretai, kaip ir šiandieninės didžiųjų bankų naudojimosi susiklosčiusia situacija atveju, vis dar atsidūstama friedmaniškai, kad juk natūralu, jog pelno maksimizavimas yra vienintelė verslo socialinė atsakomybė. Tarsi nebūtų atsiradę gana daug argumentų, kritikuojančių neoliberalų pelno maksimizavimo modelį. Pavyzdžiui, tarsi nebūtų atsiradęs įmonių socialine atsakomybe grindžiamas judėjimas, aplinkosauginės, socialinės ir valdysenos praktikos (arba ESG (angl. Environmental, Social and Governance)), ilgalaikio tvarumo siekiai ir daugybė kitų iniciatyvų.

Supratimas, kad beatodairiškas pelno maksimizavimas netvariai naudoja ribotus išteklius, yra užprogramuotas trumpalaikiškumui, anot Christopherio Hodgeso, Oksfordo universiteto Socialinių ir teisinių studijų centro profesoriaus emerito (Christopher Hodges, „Outcome based cooperation“, 2022) kuria konfliktines situacijas tarp verslininkų ir bendruomenių, vyriausybių, klientų, tiekėjų, darbuotojų. Kai kurie iš šių konfliktų skatina kurti reguliacinius mechanizmus iš išorės, kad būtų užtikrinta tam tikra apsauga nuo žalingo jų veiklos poveikio.

Mokslininko teigimu, rezultato siekiančios kooperacijos modelis gali būti taikomas beveik visose srityse – tiek komercinėse ar viešose organizacijose, politinėse ar socialinėse bendruomenėse. „Turime daugiau bendradarbiauti, kad pasiektume rezultatų, kurių norime ir kurių nusipelnėme“, rašo profesorius. Ir pastarųjų metų iššūkiai bei ateičiai ekspertų prognozuojami iššūkiai (pvz., Pasaulio ekonomikos forumo, WEF, „Pasaulinių rizikų ataskaitoje“), atrodo, tai tikrai patvirtina.

Edita Milaševičiūtė

Pareigūnų kredito unijos administracijos vadovė